Kenksmingi ingredientai kosmetikoje

Įėjus į kosmetikos prekių parduotuvę ar kosmetikai skirtą skyrelį prekybos centre akys raibsta nuo etikečių įvairovės ir pasirinkimo galimybių.

Spalvingos ir akį traukiančios pakuotės tarsi šaukia – „Imk mane“. Bet kaip išsirinkti iš tokios gausos? Kaip suprasti, kuris kremas bus geresnis, jei, pavyzdžiui, drėkinamųjų kremų, kokių tą akimirką ir ieškau, yra bent 15 rūšių? Rinktis brangiausią tikintis, kad jis bus geriausias? O gal kaip tik pigiausią, nes šiaip ar taip jie visi vienodi? O gal, per daug nesigilinant, tiesiog paimti tą, kurio pavadinimas yra žinomiausias? Pažįstama situacija?

O ar bandei kada nors išsirinkti kremą ne pagal gerąsias savybes afišuojančią jo priekinę pusę, o pagal nugarinę, kurioje surašyta visa tikroji sudėtis?

Tai padaryti tikrai vertėtų!

Vieną trečiadienio popietę su moksleivėmis atlikome mini tyrimą – kosmetikos inventorizaciją. Patikrinome naudojamos kosmetikos priemonių – veido ir rankų kremų, dezodorantų, lūpų balzamų ir pan. – sudėtį. Iš visų atsineštų produktų nebuvo nė vieno, kuriame nebūtų kenksmingų ingredientų. O vieno rankų kremo sudėtyje radome tiek kenksmingų ingredientų, kad vargu ar jame apskritai kas nors naudingo yra…

Skaitant kosmetikos priemonių etiketes pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į ingredientų kiekį. Kuo daugiau sudėtinių dalių, tuo didesnė tikimybė, kad jame bus ir kenksmingų ingredientų.

Taip pat vertėtų atsiminti, kad ingredientai surašomi mažėjimo tvarka – sąrašo pradžioje bus tie, kurių sudėtyje yra daugiausiai, o pabaigoje – mažiausiai.

Nors gamintojai dažnai ginasi, kad kenksmingų medžiagų jų produkto sudėtyje yra labai maži kiekiai ir jie negali padaryti didelės įtakos, tačiau vertėtų atsiminti, kad mes kasdien naudojame ne vieną kosmetikos priemonę. Susumavus visų jų kiekį (veido kremas, rankų kremas, kūno kremas ar pienelis, dušo žele ar muilas, šampūnas, kondicionierius, dantų pasta, dezodorantas, kvepalai, skutimosi priemonės, makiažo valymo priemonės, prausikliai, veido kaukės ir t.t.), kenksmingų medžiagų dozė per metus gali susidaryti visai nemaža. Be to, kai kurie ingredientai nors ir yra nekenksmingi, tačiau sąjungoje su kitais, gali sukelti vėžį.

Galbūt todėl nuolat daugėja alerginių susirgimų, vėžio atvejų, apsigimimų ir kitų odos bei sveikatos problemų…

Tad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, ar kosmetikos sudėtyje nėra žemiau pateiktų 10 pagrindinių kenksmingų ingredientų.

1. Methyl, Buthyl, Prophyl, Isobuthyl, Isoprophyl, Ethylp – paraben.

Parabenai yra sintetiniai konservantai, kurie pailgina produkto galiojimo laiką.

Nors ir yra ištirtas parabenų neigiamas poveikis, tačiau jie aptinkami beveik visuose kosmetikos gaminiuose – šampūnuose, kremuose, dezodorantuose, dantų pastoje, skutimosi želė ir kt.

Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti didelę koncentraciją ir pastebimai kenkti imuninei sistemai.

Moksliškai ištirta, kad parabenai gali ne tik sukelti alergiškas reakcijas ir odos išbėrimus, bet ir stimuliuoja hormoną estrogeną, kuris gali sukelti vėžį. Yra pakankamai įrodymų, kad parabenai ardo endokrininę sistemą – „mėgdžioja“ estrogenų veiklą, todėl gali sukelti hormoninius pokyčius. Propilparabenas veikia vyrų reprodukcinę sistemą. Atlikti tyrimai parodė, kad šiuo metu pagal ES teisės aktus leidžiamas naudoti parabenų kiekis mažina spermos gamybą.

Be to, šias medžiagas motinos gali perduoti savo vaikams (parabenų yra surasta ir žmogaus piene), o tai gali pažeisti naujagimio imuninę sistemą.

2. Sodium Lauryl Sulfate (SLS, SLES)

Natrio laurylsulfatas naudojamas kaip putojimą sukelianti, riebalus šalinanti ir emulsifikuojanti priemonė – todėl dažniausiai aptinkama šampūnuose, dantų pastoje ir įvairiose skalbimo priemonėse.

Ši produkto sudedamoji dalis dirginą odą, akis, kvėpavimo takus, burnos gleivinę (burnos ertmėje gali atsirasti nedidelės opelės) . Pavieniais atvejais natrio laurilsulfatas sukelia neurodermatitą, blogina odos būklę. Gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra įrodymų, kad daro neigiamą poveikį vaisingumui.

Todėl geriau rinktis mažiau putojančias priemones, nes kuo jos putos daugiau, tuo didesnės tikimybės, kad sudėtyje bus daugiau natrio laurylsulfato.

3. Propylene Glycol (PEG, PPG)

Propilenglikolis (sintetinis naftos mišinys) veikia kaip drėkinamoji ir minkštinamoji medžiaga, todėl dažnai naudojama veido, paakių, ir kūno kremų, pienelių ar įvairių prausiklių gamyboje. Dar naudojami antifrizų, stabdžių skysčių bei lakų gamyboje.

Propilenglikolis gali sukelti alergiją, egzemą, kontaktinį dermatitą, dilgėlinę. Turi ypač mažą molekulinį svorį, todėl lengvai patenka į audinius. Įsiskverbęs į odą gali susilpninti baltymų ir ląstelių struktūrą. Taip pat manoma, kad gali pažeisti centrinę nervų sistemą.

Propileno glikolio vietoje patariama naudoti augalų gliceriną.

4. Mineral oil

Mineralinis aliejus (naftos šalutinis produktas) tarsi apvelka odą plastiko sluoksniu, taip užkimšdamas poras. Jis trukdo odai pašalinti toksinus ir skatina spuogų atsiradimą. Taip pat sendina odą, nes lėtina odos atsinaujinimo funkcijas ir ląstelių vystymąsi.

Šis mineralinis aliejus naudojamas daugelyje kosmetikos produktų – kūdikių aliejukai, kremai, įdegio aliejai. Be to mineralinis aliejus gali būti užterštas vėžį sukeliančiais GPT – policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAH – Polycyclic Aromatic Hydrocarbons).

5. Paraffinum Liquidum

Vazelinas, skystasis parafinas, parafino aliejus ar parafino vaškas – tai tie patys naftos šalutiniai produktai, kaip ir mineralinis aliejus, kurių reikėtų vengti kosmetikos sudėtyje.

Jis pasižymi minkštinančiomis ir drėkinančiomis savybėmis, todėl dažnai naudojamas kūdikių kosmetikoje, masažo aliejuose, kremuose, lūpų balzamuose.

6. Triethanolomine (TEA), Dietanolamine (DEA)

Trietanolaminas ir dietanolaminas kosmetikoje naudojami kaip pH reguliuojantis šarmas ir tirpikliai. Dažniausiai randami kremuose, dezodorantuose, šampūnuose.

Gali sukelti alerginines reakcijas, dirginti, sausinti odą bei plaukus. Tuose pačiuose kosmetikos produktuose dažnai naudojama kita aliejaus tipo minkštinanti medžiaga – Isopropyl Mystrate. Ją sujungus su TEA ar DEA formuojasi vėžį sukeliantys kancerogeniniai cheminiai junginiai – nitrozaminai.

7. Butylated Hydraxythaluene (BHT/BHA)

Butilhidroksitoluenas (E321) yra antioksidantas, pailginantis kosmetikos galiojimo laiką. Naudojamas kremuose, dezodorantuose, losjonuose nuo saulės, lūpų dažuose, dažuose blakstienoms ir antakiams.

Gali sukelti alergijas, kontaktinį dermatitą, turėti įtakos elgsenos sutrikimams ir reprodukcinei sistemai, ardo endtokrininę systemą.

8. Phenoxyethanol

Phenoxyethanolis yra konservantas, kaip ir parabenai, pailginantis kosmetikos galiojimo laiką. Jis naudojamas įvairiuose kremuose, losjonuose, dezodorantuose, šampūnuose.

Phenoxyethanolis gali sukelti vėžį, alergijas, dirgina odą, plaučius, akis, sukelia vidaus organų apsinuodijimą, neurotoksinas. Neigiamai veikia smegenis ir nervų ląsteles ir yra uždraustas Japonijoje ir Europos Sąjungoje. Veikia chromosomas ir sukelia genetines mutacijas.

Ši medžiaga skatina navikų atsiradimą, taip pat yra kenksminga inkstams ir šlapimo pūslei, gali sukelti nevaisingumo problemų, smegenų degeneraciją.

9. Synthetic Fragrances

Kvapiosios medžiagos (perfum, fragrance) naudojamos beveik visose kosmetikos priemonėse. Deja, 95% kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos…

Todėl geriau rinktis bekvapes kosmetikos priemones. Arba ieškoti tokių, kuriose naudojami natūralūs kvapai, tokie kaip eteriniai aliejai (essencial oil).

Sintetinės kvapiosios medžiagos gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą, ar net vėžį. Prasiskverbusios per odą, jos pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą.

Šios medžiagos randamos net motinos piene, nes turi savybę biologiškai kauptis riebaliniame audinyje ir kraujo lipiduose. Taip kenksmingos medžiagos gali būti perduodamos ir kūdikiui.

10. Aluminium Chloride, Aluminiumchlorhydrate, Aluminium Zirconium Trichlorohydrex GLY ir kt.

Aliuminio druska yra naudojama dezodorantuose ir antiperspirantuose.

Ji užkemša odos poras ir blokuoja prakaito liaukas. Tai gali sukelti uždegimą, limfmazgių tinimą, o reguliariai naudojant – gali sutrikti prakaito liaukų veikla. Be to, šios medžiagos organizme gali taip pat aktyviai reaguoti su kitomis medžiagomis, sudarydamos neaiškaus poveikio darinius, kauptis organizmo audiniuose, išlaisvinti aliuminio jonus, kurie ardo smegenų ląsteles, gali sukelti vėžį (aliuminio sulfatas, aliuminio chloridas bei cirkonio junginiai).

Žinoma, kad aliuminis gali pakenkti ląstelių DNR, o parabenai skatina pakenktų ląstelių dauginimąsi.

Šią kenksmingą medžiagą galima pakeisti natūralia – aliuminio alūnu (potasium alum), dar vadinamu alūno akmenėliu ar alūno druska. Alūno akmuo neužkemša porų ir nesumažina prakaitavimo, bet naikina bakterijas, sukeliančias nemalonų kvapą.

Kiti kenksmingi ingredientai kosmetikoje:

Sodium benzonate
Benzyl Alcohol
Benzyl Salycilate
Lilial,
Limonene
DMDM Hydantoin
Diazolidinyl Urea
Imidazolidinyl Urea
EDTA (Ethylene-Diamino-Tetra-Acetate)
BNT (Butylhydroxytoluol)
BNA (Butylhydroxyanisol)
Dimethicone
Steralkonium Chloride
Triclosan
PPD (p-fenilenediaminas)

1 komentaras

Komentavimo galimybė išjungta.